Skiriami trys prekybos suaugusiais žmonėmis elementai: 1) asmens verbavimas, vežimas arba priėmimas 2) panaudojant apgaulę arba prievartą, 3) siekiant jį išnaudoti.

Išnaudojimu laikomi mažų mažiausia šie dalykai: kitų asmenų prostitucijos išnaudojimas ar kitų formų seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas arba paslaugos, įskaitant elgetavimą, vergiją ar į vergiją panašią praktiką, priverstinę tarnystę, išnaudojimą įtraukiant į nusikalstamą veiką, arba organų išėmimą.

Bet kuris išnaudojimo tikslais verbuojamas, vežamas arba perduodamas vaikas laikomas galima prekybos žmonėmis auka, nepaisant to, ar prieš jį naudojama prievarta arba apgaulė, ar ne. Taip yra todėl, kad vaikai laikomi negalinčiais duoti informuoto asmens sutikimo.

Pagal 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.