Kalbėti apie įvykį prieglobsčio prašytojui taip pat gali būti sunku dėl gėdos ir kaltės jausmo. Atsakingas pareigūnas neturėtų tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas smulkiai pasakos apie patirtą smurtą, ypač apie seksualinę prievartą.

Prieglobsčio prašytojo patirto smurto sukelta trauma gali stipriai paveikti atminties procesus, todėl – ir prieglobsčio prašytojo gebėjimą prisiminti informaciją apie praeities įvykius. Paaiškinimai gali būti pateikti ne chronologine tvarka ir nenuosekliai arba prieglobsčio prašytojas gali vengti prisiminti savo patirtį, nes veikia prisitaikymo mechanizmas. Atsakingas pareigūnas turėtų žinoti apie šiuos veiksnius ir į juos atsižvelgti vertindamas galimus patikimumo vertinimo duomenų prieštaravimus arba trūkumą.

Psichikos sutrikimai gali daryti įtaką informacijos, kurią prieglobsčio prašytojas pageidauja ir (arba) gali pateikti, kokybei ir kiekiui. Paaiškinimai gali būti padriki, nenuoseklūs, nesusieti su įvykių laiku, jie gali nepriklausyti nuo asmens valios, o juos gali sukelti jutiminiai impulsai. Dėl tam tikrų psichikos sutrikimų kai kurie paaiškinimai gali būti visiškai nesusiję su tikrove. Į tokius veiksnius reikia atkreipti dėmesį vertinant patikimumą.

Patiekti aiškius ir nuoseklius paaiškinimus gali būti sunku dėl prieglobsčio prašytojo sveikatos sutrikimų ir dėl su jais susijusių priklausomybių (pvz., vartojama stiprių vaistų, priklausomybė nuo narkotikų arba alkoholio ir t. t.).

Jei asmuo yra prekybos žmonėmis auka ir ypač jei jis patyrė smurtą siekiant kontroliuoti arba išnaudoti, įskaitant seksualinę prievartą, jam gali būti sunku prisiminti tam tikrus įvykius arba chronologinę jų seką. Jis taip pat gali nepageidauti pasakoti smulkmenų apie tokios prievartos atvejus dėl gėdos ir kaltės jausmo arba gali nepageidauti atskleisti duomenų apie prekiautojus žmonėmis bijodamas keršto. Į tokius veiksnius reikėtų atsižvelgti vertinant patikimumą ir jie neturėtų neigiamai paveikti atitinkamų išvadų.

Tam tikromis aplinkybėmis tam, ką prieglobsčio prašytoja nurodo savo paaiškinimuose, gali turėti įtakos nėštumas.  Pavyzdžiui, pastojimo aplinkybės gali būti vienas iš prašymo suteikti prieglobstį motyvų arba, išklausius prieglobsčio prašytojos paaiškinimų, gali kilti klausimų dėl patikimumo, kuriuos galima paaiškinti jos asmeninėmis aplinkybėmis (kultūrine arba socialine patirtimi ir t. t.). Tokiais atvejais gali prireikti vykdyti diskretišką apklausą.  

Daugiau patarimų apie patikimumo vertinimą ir ypač apie tai, kaip reikia atsižvelgti į galimą specialiųjų poreikių poveikį, rasite leidinyje „EASO praktinis vadovas. Įrodymų vertinimas“.

Vertinant vaiko teikiamos informacijos patikimumą, amžius yra labai svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Vaiko paaiškinimai gali būti nenuoseklūs, – tai gali būti neaiškūs pasakymai arba teiginiai, nugirsti iš suaugusiųjų. Amžius yra svarbus veiksnys ir tuo metu, kai vaikas patyrė tam tikrą įvykį, ir tada, kai pateikiami įrodymai (paaiškinimai).

Prieglobsčio prašytojo kultūra, išpažįstama religija ir įsitikinimai gali lemti tai, kaip prieglobsčio prašytojas suvokia socialinius vaidmenis ir valdžios santykius, kaip supranta, aiškina ir pateikia informaciją. Šiuo atžvilgiu svarbūs ir kiti veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, amžius, kalba, lytis ar socialinis statusas ir tradicijos. 

Atsakingas pareigūnas, vertindamas įrodymų, kuriais grindžiami svarbūs faktai, patikimumą, turėtų atsižvelgti į tai, kad tam, kaip prieglobsčio prašytojas pateikia įrodymus, gali turėti įtakos prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės ir specialieji poreikiai.