nepilnametis
jaunesnis negu 18 metų trečiosios valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės
Pagal naujos redakcijos PSD 2 straipsnio d punktą.
jaunesnis negu 18 metų trečiosios valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės
Pagal naujos redakcijos PSD 2 straipsnio d punktą.
psichikos ar elgsenos tendencija arba anomalija, kuri asmeniui sukelia kančią ir (arba) trukdo normaliai gyventi kasdienį gyvenimą ir kuri nėra žmogaus raidos ar socialinė norma;
Lesbietė yra moteris, jaučianti fizinį, romantišką ir (arba) emocinį potraukį kitoms moterims.
Pagal EASO bendrosios mokymo programos modulyje „Lytis, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija“ pateiktą apibrėžtį.
Sąvoka „intersesksualus asmuo“ nurodo tam tikrą sutrikimą, kai žmogus gimsta su tokiais reprodukciniais ar lytiniais organais ir (arba) chromosomų struktūra, kurie neatitinka įprasto biologinio vyro ar moters įsivaizdavimo. Interseksualus asmuo gali įvardyti save vyru arba moterimi, o jo seksualinė orientacija gali būti – lesbietė, gėjus, biseksualas arba heteroseksualas.
Pagal EASO bendrosios mokymo programos modulyje „Lytis, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija“ pateiktą apibrėžtį.
Protinei negaliai būdingi labai riboti kasdieniai socialiniai ir praktiniai įgūdžiai. Protinė negalia gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į negalios sunkumą ir specifiką, kai kurios jos rūšys būna matomos ir atpažįstamos, o kai kurias galima nustatyti pabendravus su prašytoju. Nereikėtų painioti protinės negalios ir neraštingumo (neįgytas joks arba įgytas labai menkas oficialus išsilavinimas – kad būtų mokama skaityti ar rašyti).
Negalia vadinamas organizmo funkcijų sutrikimas arba jo sandaros pažeidimas.
Klausos negalia, neprigirdėjimas ar kurtumas yra tokie sutrikimai, kai asmuo visiškai arba iš dalies negali pajusti ar suvokti jokių garso dažnių, kuriuos paprastai girdi dauguma žmonių. Tam tikrais atvejais lengvas klausos sutrikimas gali būti nelaikomas negalia.
Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens giliai juntamas ir individualus savo lyties suvokimas, galintis sutapti arba nesutapti su įgimta biologine lytimi, įskaitant savo kūno pajautą (dėl to gali būti savo noru medicininėmis, chirurginėmis ar kitokiomis priemonėmis keičiama kūno išvaizda arba funkcijos) ir kitokius lyties raiškos būdus, įskaitant aprangą, kalbėseną ir manieras.
Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens giliai juntamas ir individualus savo lyties suvokimas, galintis sutapti arba nesutapti su įgimta biologine lytimi, įskaitant savo kūno pajautą (dėl to gali būti savo noru medicininėmis, chirurginėmis ar kitokiomis priemonėmis keičiama kūno išvaizda arba funkcijos) ir kitokius lyties raiškos būdus, įskaitant aprangą, kalbėseną ir manieras.
Lyties sąvoka vartojama apibūdinant moterų ir vyrų santykius, grindžiamus socialine ar kultūros suformuota ir apibrėžta asmens tapatybe, statusu, vaidmenimis ir atsakomybe, kurie priskiriami vienai ar kitai lyčiai.
Pagal apibrėžtį, pateiktą EASO mokymo programos modulyje „Lytis, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija“.