Psichikos sutrikimų turintys asmenys gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Jas galėtų teikti, pvz., psichikos sveikatos specialistai ir (arba) išorinės specializuotos (psichikos) sveikatos tarnybos. 

Sunkiai sergantys asmenys gali gauti paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Jos gali būti teikiamos, pvz., ligoninėse, sveikatos centruose, regioniniuose medicinos centruose, vaistinėse, specializuotose skyriuose ir, be medicininės pagalbos, gali apimti psichosocialinę paramą, gydymą ir t. t.

Prekybos žmonėmis aukos gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Kai yra prekybos žmonėmis požymių, per nacionalinį perdavimo mechanizmą asmuo turėtų būti perduotas kompetentingai institucijai arba organizacijai.  Tačiau aukos gali būti nukreiptos į papildomas paramos paslaugas, kaip antai psichosocialinės pagalbos paslaugas, teikiančias įstaigas.

Vieniši tėvai gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Tai gali būti, pvz., konkrečios programos vienišiems tėvams ir vaikų priežiūros užsiėmimai, taip pat vaikų priežiūra po pamokų arba dienos metu.

Nėščios moterys gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką.  Iš principo tai medicininės paslaugos, tačiau jos gali apimti ir nėščiosioms skirtus užsiėmimus, kurių metu motinai (ir tėvui) suteikiama informacijos apie nėštumą ir vaiko priežiūrą.

Pagyvenę asmenys gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. 

Neįgalieji gali gauti specialias paramos paslaugas. Vadovaukitės nacionaline praktika.

Vaikai gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Tai gali būti, pvz., specializuotos socialinės paslaugos vaikams, vaikų priežiūra, specialios programos vaikams, jaunimui skirtos priemonės ir t. t. Vaikas ir (arba) atstovas turėtų būti nukreiptas į atitinkamas paramos tarnybas, jei tokių yra.

Vaikai gali gauti paramos paslaugas pagal nacionalinę praktiką. Tai gali būti, pvz., specializuotos socialinės paslaugos vaikams, vaikų priežiūra ir specialios programos vaikams ir t. t. Vaikas ir (arba) lydintis suaugęs asmuo turėtų būti nukreiptas į atitinkamas paramos tarnybas, jei tokių yra.

Nelydimiems nepilnamečiams ir jų atstovams turi būti nemokamai suteikiama teisinė ir procedūrinė informacija (PPD 25 straipsnio 4 dalis).